Aš turiu tokius tėvus, kurie iš savo namų manęs nepaleidžia tuščiomis rankomis. Prideda uogienių, kompotų, sulčių. Net bulvių, kurių patys neaugina, o perka. Bet būtinai ką nors turiu iš jų pasiimti. Miela. Tiesą sakant, labai laukiu šviežių braškių, pomidorų, agurkų, obuolių meto… :D

Savaitgalį tėtis iš savo daržo man priskynė rabarbarų. Vaikystėje juos grauždavau vienus, arba pamirkytus cukruje. Kažkaip dabar netraukia… Nusprendžiau ką nors iškepti. Maišydama tešlą užtrukau gal kokias penkias minutes, o pats pyragas kepė apie valandą, kol ploviau langus. Vėliau tik išėmiau iš orkaitės ir vuolia! Toks jausmas, lyg pyragas būtų pats save pagaminęs. :D

Man atrodo, kad kepinys puikiai pavykęs. Drėgnas, su rabarbarų rūgštele, labai skanų prieskonį suteikia baltas šokoladas. Recepte buvo nurodyta, kad reikėtų cinamono, bet aš nedėjau, man jo čia nesinorėjo. Apskritai aš tą receptą paprastinau pagal save. Ir nenoriu čia per daug girtis, :D bet man maniškis pyragas atrodo net skaniau, duonele jo niekaip nepavadinčiau. Žiūrėjau va į šitą receptą.

MANO PUODELIS = 236ML

Reikės:

• 3/4 puodelio rudojo cukraus;
• 1/3 puodelio saulėgrąžų aliejaus;
• 1 didelio kaiušinio;
• Žiupsnelio druskos;
• 2 a.š. kepimo miltelių;
• 1 a.š. vanilės pastos;
• 1 ir 1/2 puodelio miltų;
• 1 kupino puodelio rabarbarų (smulkintų kubeliais);
• 100g baltojo šokolado gabalėlių.

Smagiausia dalis: viską sudedame į vieną didelį dubenį ir gerai išmaišome. Tešlą suverčiame į kepimo formą (išklotą kepimo popieriumi) ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Kepame apie valandą (bet būtinai dar patikriname mediniu pagaliuku). Pjaustome ir skanaujame atvėsusį.

Su meile, Gabrielė